5 min. skaitinys
Sportas padeda gydyti depresiją geriau nei tabletės
Tyrimo rezultatai parodė, kad fizinis aktyvumas yra apie 150% efektyvesnis gydant depresiją nei vien tik vaistai ar kognityvinė elgesio terapija.
Jau seniai yra garsiai kalbama, kad fizinis aktyvumas yra vienas svarbiausių elementų norint užtikrinti gerą psichinę sveikatą ar gydant depresiją, bet neseniai atliktas tyrimas tik patvirtino tai. Tyrimo rezultatai parodė, kad fizinis aktyvumas yra apie 150% efektyvesnis gydant depresiją nei vien tik vaistai ar kognityvinė elgesio terapija (KET).
Gydytojų ir mokslininkų komandą sudarė Sidnėjaus ir Londono universiteto kolektyvas, kurie BMJ žurnale 2023 m. kovo mėn. paskelbė tyrimo apžvalgą. Tyrimas pabrėžia fizinio aktyvumo svarbą palengvinant psichikos sveikatos sutrikimų simptomus, pvz., nerimą ir depresiją, ir mažinant vaistų vartojimo poreikį. Mokslininkai analizavo duomenis iš daugiau nei 900 studijų, įskaitant 1,2 milijono žmonių iš 49 šalių.
Apie tyrimą rodantį fizinio aktyvumo teigiamą poveikį depresijai ir nerimui
Studijos autorius, Dr. Brendon Stubbs iš Londono universiteto kolegijos, teigia, kad tyrimo rezultatai patvirtina idėją, jog fizinis aktyvumas yra prieinama ir ekonomiška priemonė valdyti psichinę sveikatą. Tyrimas rodo, kad net nedidelis fizinis aktyvumas gali reikšmingai padėti gerinti fizinę ir psichinę sveikatą.
Mokslininkai nustatė, kad bent 150 minučių vidutinio intensyvumo arba 75 minučių intensyvaus aktyvumo per savaitę yra susiję su žymiai geresne psichine sveikata. Ši rekomendacija atitinka Pasaulinės Sveikatos Organizacijos (PSO) 2020 metais paskelbta rekomendacija dėl savaitinių fizinio aktyvumo normų.
Fizinis aktyvumas nėštumo metu
Sportas, mankšta ir judėjimas yra labai svarbus nėštumo metu gerinant savijautą tiek fiziškai tiek psichologiškai. Naujai paskelbti duomenys rodo, kad fizinis aktyvumas gali sumažinti depresiją nėštumo metu ir pagimdžius.
Pastaba
Prieš pradėdami ar tęsdami fizinio aktyvumo programą, rekomenduojame pasitarti su savo akušeriu-ginekologu, kad įsitikintumėte, jog tai yra saugu ir tinkama.
Fizinio aktyvumo įtraukimas į kasdieninį gyvenimą, pvz., trumpi pasivaikščiojimai ar švelnūs tempimo pratimai, joga, gali būti efektyvus būdas norint palengvinti depresiją nėštumo metu.
ĮSPĖJIMAS
Fizinis aktyvumas negali pakeisti jokio gydymo sunkios depresijos atveju, tačiau tai yra naudinga priemonė naudojant kartu su terapija.
Depresija yra sudėtinga psichinės sveikatos būklė, ir du pacientai nėra vienodi, todėl Dr. Stubbs pabrėžė, kad fizinis aktyvumas neturėtų pakeisti kitų gydymo formų, tokių kaip kognityvinė elgesio terapija ar psichoterapija. Vietoj to, terapeutai galėtų įtraukti fizinį aktyvumą kaip svarbią sudedamąją visapusiško psichinės sveikatos priežiūros plano dalį.
Žmonės, kurie nenori ar negali sporto įtraukti į savo rutiną rekomenduojame būti aktyvesniems kasdienybėje, pavyzdžiui vaikščioti laiptais vietoj liftų, tvarkyti namus, kiemą ar daržą, eiti pėsčiomis į darbą, statyti automobilį toliau nuo durų ir pan.
Ar įtariate, kad jums gali būti depresija? Štai keli signalai, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį:
- Nuolatinė liūdna nuotaika ar nuolatinis prislėgimas: jausmas, kad esate nuliūdęs ar patiriate nuolatinį liūdesį, kuris trunka ilgą laiką, dažnai be aiškios priežasties.
- Susidomėjimo ar malonumo netekimas: pastebimas susidomėjimo ar džiaugsmo sumažėjimas ankstesnėmis veiklomis, pomėgiais ar socialiniais kontaktais.
- Nuovargis ir mažas energijos lygis: nuolatinis pavargimas, energijos stoka ar sunkumas atlikti kasdieninius darbus dėl energijos trūkumo.
- Apetito ar svorio pasikeitimai: pastebimas reikšmingas svorio netekimas ar padidėjimas, arba pastebimos ryškus valgymo įpročių pasikeitimas.
- Sutrikęs miegas: Sunkumas užmigti, išmiegoti arba per didelis miego poreikis, dėl kurio sutrinka miego ritmas.
- Kaltės ar bevertiškumo jausmas: pastovios neigiamos mintys apie save, įskaitant pernelyg didelę savikritiką ar neadekvatumo jausmą.
- Sunkumas sutelkti dėmesį ar priimti sprendimus: sunkumas sutelkti dėmesį į užduotis, įsiminti informaciją ar priimti paprastus sprendimus.
- Irzlumas ar jautrumas: padidėjęs nekantrumas, nemiga ar trumparegiškumas, dažnai net be jokios priežasties.
- Socialinis atsitraukimas: vengimas socialinių situacijų, atšaukiant planus ar izoliuojantis nuo draugų ir šeimos.
- Jaučiami fiziniai simptomai: nesuprantamas skausmas, diskomfortas ar kiti fizikiniai pojūčiai be aiškios priežasties.
- Mintys apie savižudybę ar savęs žalojimą: mintys ar veiksmai, susiję su savęs žalojimu ar savižudybe.
- Seksualinio potraukio praradimas: sumažėjęs seksualinis potraukis ar susidomėjimas intymumu.
- Nuolatinis pesimizmas ar bejėgiškumas: nuolatinis neigiamas požiūris į gyvenimą ar bejėgiškumo jausmas dėl ateities.
- Sulėtėjęs mąstymas: sulėtėjęs mąstymas ar fiziniai judesiai, kuriuos gali pastebėti kiti žmonės.
- Narkotikų ar alkoholio vartojimas: alkoholio ar narkotikų vartojimas kaip pagrindinis susidorojimo mechanizmas nuo depresyvių minčių.
Pabaigai
Taip pat, svarbu paminėti, kad ne visi, patiriantys depresiją, parodys visus šiuos požymius. Jei pastebite, kad jūs ar jūsų artimas žmogus turi bent kelis iš šių simptomų, kreipkitės į psichoterapeutą. Gydytojo diagnozė yra pirmasis žingsnis gydant psichikos sutrikimus.
Taigi, tyrimas, atliktas University College of London ir University of Sydney komandos, suteikia stiprų įrodymą, kad fizinis aktyvumas turėtų būti svarbus psichinės sveikatos gydymo komponentas. Kandangi sutrikimų skaičius tik auga, turime ieškoti geresnių gydymo galimybių kiekvienam, siekiant holistiškesnio ir efektyvesnio gydymo.